- įvargti
- įvar̃gti vksm. Ilgai̇̃ sėdė́dama vienojè viẽtoje įvargaũ.
.
.
įvargti — įvar̃gti NdŽ, DŽ1; N, M 1. intr. KŽ smarkiai pavargti, pailsti: Įvar̃go brolis dideliai, kol atvažiavo blogu keliu J. Neįvar̃k labai šiandien, rytoj reiks didelė kelionė keliauti Š. Par dieną, kol nusikasiau lig Plungei, gerokai įvargau Slnt.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvargti — apvar̃gti 1. intr. kiek pavargti, apilsti: Du kupsčiu šieno sūnešiau ir apvargau Rdn. Apvar̃gstam, į lovą, tepasiuntie viskas! Rdn. Apvargaũ, tai parejus guliau Dsm. 2. tr. išvargti, iškentėti (vargą): Tu mano vargų neapvargsì Ds. 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrauti — 1. žr. išrauti 1: Iš žemės atroviau medį su šaknimis J. Atrovė krūmus ir pasėjo linus Šts. ║ išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atrauna, kojas atrauna Kkl. ║ refl. tr. nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiraunu Lkm. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvargti — atvar̃gti Š, KŽ, DŽ1 1. intr. kurį laiką praleisti, išbūti vargstant: Penkelis metus atvargaũ Švnč. Jie atvar̃go dešimt metų Rmš. Parėjo iš kariuomenės, ketverius metus atvar̃gęs Pkn. Piemuo atvar̃go metus pas ūkinyką Jnš. Jau šmotelis metelių… … Dictionary of the Lithuanian Language
davargti — ×davar̃gti (hibr.) intr. 1. privargti, priilsti: Čianai ik valiai davar̃gę Dv. 2. pakankamai klojėtis (apie linus): Su mašinoms būt išmynę [linus], kad i nedavar̃gę Erž. vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išvargti — išvar̃gti Rtr, KŽ, DŽ1 1. intr. Sut netekti jėgų, labai pavargti: Išvargaũ, paklibėt negaliu Klt. Aš, matai, buvau išvar̃gęs, nemiegojęs Žr. Būsi išvar̃gęs iš darbų – užmigsi, nebjusi Kl. Šitiek kelio stačiom – išvargstì, pabaiga Slk. Jaučiausi … Dictionary of the Lithuanian Language
nusikaroti — 1 nusikaroti nuvargti, įvargti bekarojant: Jau man nuo rašymo net galva nuskarojo Prng. Tiek mažai dirbai, ir jau nusikarojai Gž. karoti; iškaroti; nusikaroti; prakaroti; susikaroti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… … Dictionary of the Lithuanian Language
parauti — tr. 1. kiek ištraukti, išpešti iš šaknų: Parovęs sėtinių, ropių, virk sėtinynę, ropynę J. Žadėjo eit į daržą usnių paraut Erž. Paraũ žolės LKKI182. Žolių paroviau paršiukam LKKVI275(Ps). | refl. tr.: Pasirauna žolės ir valgo [bado metais] Kls.… … Dictionary of the Lithuanian Language
parvargti — parvar̃gti intr. NdŽ, Pg sunkiai, vargingai parvykti, parkeliauti: I jojau, i varinas [senu arkliu] ejau, šiaip taip parvargau Pvn. Vis šiap tep parvar̃gsim namo Al. vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; … Dictionary of the Lithuanian Language